Fokus grupės metodas naudingas tyrimo pradžioje, kai tiriama situacija ir siūlomos idėjos. Šis metodas efektyvus nagrinėjant problemą, nustatant savybes, atrandant geriausius variantus. Fokus grupės rezultatas labai priklauso nuo dalyvių parinkimo, nes esant mažai grupei kiekvieno dalyvio įtaka yra reikšminga. Nepriklausomai nuo vedėjo meistriškumo, svarbią reikšmę turi grupės lyderio nuomonė (blogai, jei atsiranda lyderis). Be egzistuojančios grupės lyderio problemos ir kitų narių pasidavimo jo įtakai, dar įtakos turi tai, kad fokus grupė dirba ne natūraliomis sąlygomis.
Atrinktų – pirminių ir antrinių – šaltinių sisteminė peržiūra – tai sisteminės peržiūros rūšis, orientuota į konkretų mokslinių tyrimų klausimą. Pagrindinis šios rūšies mokslinių tyrimų tikslas yra nustatyti, peržiūrėti ir apibendrinti geriausius turimus mokslinius tyrimus konkrečiame mokslinių tyrimų klausime. Sistemingos apžvalgos dažniausiai naudojamos todėl, kad esamų tyrimų peržiūra dažnai yra patogesnė nei naujo tyrimo atlikimas.
Kaštų-naudos analizė (KNA) – tai ekonominės analizės metodas, leidžiantis nustatyti ir įvertinti tam tikros viešosios iniciatyvos tiesiogines ir netiesiogines ekonomines sąnaudas bei naudą. Šios sąnaudos ir nauda išreiškiami pinigine išraiška. Tokiu būdu galima įvertinti grynąją intervencijos naudą, palyginti tarpusavyje skirtingas intervencijos alternatyvas. KNA tikslas – nustatyti, ar intervencija reikalinga, ar ji prisidės prie visuomenės gerovės. KNA naudinga ir tuo, kad suteikia vieningą metodinį pagrindą sprendimo poveikiui įvairiais aspektais vertinti.
Turinio analizė – tai metodas, kurio metu yra analizuojami tekstinę, vizualinę ar garsinę formą turintys duomenys. Priklausomai nuo tyrimo tikslų, gali būti naudojama kiekybinė arba kokybinė turinio analizė. Pirmuoju atveju metodas suteikia galimybę išsiaiškinti, pvz., tam tikrų temų ir problemų vaizdavimo intensyvumą pasirinktame duomenų šaltinyje. Kokybinė turinio analizė padeda identifikuoti temines kategorijas, kurių pagrindu yra pateikiamas sisteminis tiriamo reiškinio vertinimas.
Atvejo studija – tai tokia kokybinių tyrimų strategija, kai detaliai, giliai nagrinėjamas vienas ar keli konkretūs atvejai, iliustruojantys tiriamąją problemą. Čia didžiausias dėmesys skiriamas konkrečiam atvejui, kurį bandoma kuo išsamiau aprašyti ir paaiškinti bei atsakyti į tyrimo klausimus. Atvejo studijos gali būti naudojamos formuluojant teorijas arba siekiant aprašyti, iliustruoti ar paaiškinti tam tikrą fenomeną ar tendenciją. Atvejo studijoms gali būti naudojami tiek kiekybiniai, tiek ir kokybiniai duomenys.
Interviu paprastai apibrėžiamas kaip sistemingas duomenų rinkimas tiesioginio ar netiesioginio pokalbio tarp interviuotojo ir interviuojamojo metu. Tyrėjas yra iš anksto pasiruošęs pokalbiui, numatęs jo struktūrą, procedūrą ir, kai tai numato tyrimo pobūdis, netgi turinį (pasirengęs interviu klausimus). Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas. Edukologiniuose ar vadybiniuose tyrimuose interviu dažnai naudojamas stebėjimo ar kitais metodais gautiems duomenims patikslinti ir patikrinti.